Kristina Abromavičiūtė
Neužilgo atsisveikinsime su spaliu ir versime naują kalendoriaus lapą. Lapkričio pradžią įprasmina dvi datos – Visų šventųjų diena ir Vėlinės. Ir nors lankyti bei tvarkyti artimųjų kapų skubame lapkričio 1-ąją (Visų šventųjų dieną), nedažnas žino, kad tą reikėtų daryti lapkričio 2-ąją, tikrąją Vėlinių dieną. Be to, kiekvienas lietuvis bent vieną kartą per metus jaučia pareigą apsilankyti kapinėse. Na, o prieš vykdami aplankyti į Amžinybę iškeliavusių artimųjų užsuka nusipirkti gėlių, pamąsto, kaip derėtų papuošti kapavietę lapkričio šventėms.
Akį rėžiančios gėlės – atgyvena
Nuo seno kapaviečių tvarkymas ir puošyba turėjo tam tikras tradicijas. O keičiantis laikams, keičiasi ir mirusiųjų pagerbimo tradicijos. Gyvenimo būdo bei madų yra veikiama ir Vėlinių floristika. Palangos gėlių salono „Jurgitos gėlės“ savininkė, floristė Jurgita Norbutienė sako, jog nepaisant to, kad žmonės kapaviečių puošybai nevengia modernesnių sprendimų, pagrindinės tendencijos išlieka panašios. „Didžiausi prioritetai skiriami baltai ar geltonai spalvai ir vis rečiau pasirenkamos ryškiaspalvės, nenatūralios gėles. Net jei įsigyjamos dirbtinės, žiūrima, kad jos atrodytų kuo natūraliau“, – teigia J. Norbutienė. Pasak pašnekovės, akį rėžiančios neoninės gėlės – sena atgyvena. Neigiamai atsiliepiama ir apie raudonos spalvos žiedus. Anot specialistės, ypač vyresnio amžiaus žmonės, pastarąsias linkę sieti su komunizmo ideologija.
Nelinkę eksperimentuoti
Nors dideliems eksperimentams Vėlinių floristikos srityje lietuviai nesiryžta, žmonės vis labiau domisi gėlių menu ir kapų gėles įsigyja iš anksto. Floristė pastebi, jog kasmet prieš Vėlines padaugėja individualių išankstinių užsakymų, o nemaža dalis kapinių lankytojų savitas kompozicijas nusprendžia pasigaminti patys. „Ne vienas yra skundęsis, jog nusprendęs gėlių nusipirkti tiesiog prieš ateinant į kapines prabėgomis, užsukęs į gėlių saloną nusivilia neradęs to, ko norėjo. Tuomet tenka griebti bet ką, kas tik krenta į akis. Kompozicijas iš anksto užsisako ir tie, kurie lankyti kapų atvažiuoja iš tolimesnių vietovių, ir tie, kurie gyvena čia pat. Žmonės ruošiasi ir apie tai galvoja“, – teigia J. Norbutienė.
Mėgsta kurti patys
Neretas užsuka į gėlių saloną patarimo. „Žmonės nevengia krepšelius ar vainikus susikurti patys. Įsigyja reikiamų medžiagų ir paprašo patarimų. Kainos atžvilgiu, tiek kurti puokštę pačiam, tiek pirkti jau padarytą, išleidžiama panaši pinigų suma. Visgi tai, kas pagaminta savomis rankomis, tampa neįkainojama“, – pasakoja J. Narbutienė prisiminusi tą džiaugsmą, kuomet išvysta galutinį gerai atlikto darbo rezultatą. Pasiryžus Vėlinių vainikus ir krepšelius kurti pačiam, specialistė pataria idėją gerai apgalvoti, susirinkti reikiamas natūralias medžiagas, įsigyti specialią floristinę oazę (kempinėlę, skirtą gyvų ar dirbtinių gėlių komponavimui) bei neskubėti. Kūrybos proceso geriausia nepalikti paskutinėms dienoms, nes kruopštus darbas pareikalaus laiko.
Gyvi augalai – nuoširdesni
Pasak J. Norbutienės, tiek gyvos, tiek ir dirbtinės gėlės yra populiarios bei plačiai naudojamos floristinėms kompozicijoms. Kaip ir ankstesniais metais, tarp populiariausių kapų gėlių – krūminės chrizantemos ir viržiai. Anot specialistės, tai vienos iš pagrindinių rudens gėlių, o ir žydi, palyginus su kitomis, ilgiausiai. Tačiau kaip alternatyvą, pasak pašnekovės, žmonės nevengia rinktis ir našlaites. Na, o norintiems kapus papuošti kitaip, specialistė pataria rinktis taurius, santūrius bei neutralia pilkos spalvos lapija pasižyminčius liaudyje vadinamus koralus (lot. Calocephalus brownii). Šie augalai taip vadinami, nes savo išvaizda primena lyg iš jūros dugno ištrauktus išraizgytus koralus.
Viržiai su kopūstais
Nebijantiems eksperimentuoti, J. Norbutienė siūlo kapus papuošti dekoratyviniu kopūstėliu – brasika. Tiesa, pasisodinti tokį augalą ryšis ne kiekvienas, nes dažnam gali pasirodyti, jog kapuose šiam kopūstui ne vieta. „Perkant viržius, reikėtų atkreipti dėmesį į keletą gėlės savybių. Kuo nekokybiškesnis augalas, tuo jis trumpiau žydi ir greičiau „nuruduoja“. Svarbu pastebėti, kad jau pirkimo metu augalas iš apačios nebūtų parudavęs. Negali žinoti, kokiu būdu ir kokiomis sąlygomis jis buvo užaugintas, ar jau persodinimo metu jam nebuvo kaip nors pakenkta, – aiškina floristė. – Tačiau šis daugiametis augalas didelės priežiūros nereikalauja, o žydi ganėtinai ilgai, iki pat pavasario. Tuomet nužydėjusius žiedynus reikėtų tiesiog nukirpti. Be to, pirkėjas turėtų atkreipti dėmesį, ar vietoje viržių neįsigys vienmečių erikų. Labai dažnai pastarosios rudenį parduodamos vietoje viržių. Tačiau reikia neapsigauti – erikos per žiemą žūsta“.
Visuomenės nuomonė – nesvarbu
Moteris įsitikinusi, jog bijoti dirbtinių gėlių nereikėtų, o ir požiūris „ką apie mane pagalvos kaimynas“ čia negalioja. „Dirbtines gėles žmones renkasi norėdami, kad kapai išliktų puošnūs per visą žiemą. Dažniausiai pastarosios kompozicijos perkamos aplankant kapus paskutinį kartą prieš prasidedant šaltajam sezonui, nes užšalus žemei ar žiemą prisnigus, vargu, ar yra prasmė užsiimti didesniais sodinimo darbais“, – paaiškina specialistė. Anot J. Norbutienės, dirbtinės gėlės itin populiarios šiemet. Tačiau nereikėtų stebėtis – prisibijoma šalnų. „Mūsų klimatas labai netikėtas, vieną dieną tvyro teigiama temperatūra, o per vieną naktį viskas gali pasikeisti ir šiltą orą pakeičia šalnos“, – sako pokalbininkė. Taip pat, pasak floristės, dirbtinės gėlės – puiki išeitis tiems, kas kapinėse lankosi rečiau. „Na, o tie, kurie turi galimybę lankyti kapelius dažniau, nevengia gyvų gėlių pirkti net ir šalčiausiomis žiemos dienomis. Juk, kaip bebūtų, o gyvos gėlės visuomet labiau siejamos su nuoširdumu“, – šypsosi moteris.
Dirbtiniai žiedai – brangesni
Tačiau net ir rinkdamiesi dirbtines gėles ar medžiagas, žmonės linkę atsižvelgti į kokybę. „Yra tokios aukštos kokybės dirbtinių gėlių, kur iš pirmo žvilgsnio negalėtum pasakyti, jog tai tik plastmasė. Ir tik atidžiau pažvelgus ar net tik palietus gali suprasti, kad žiedas – negyvas. Tačiau kuo kokybiškesnė dirbtinė gėlė, tuo ji brangesnė“, – sako J. Norbutienė ir pridūrė, kad plastmasiniai augalai neretai brangesni nei gyvi.
Ar rinkdamiesi gėles kapams, žmonės linkę išlaidauti ar sutaupyti, specialistė negali išskirti vieno varianto. Pasak jos, nors kaina viena iš didžiausių prioritetų, neretai žmonės neskaičiuoja. Svarbiausia – kokybė.
Populiarus natūralumas
J. Norbutienė pažymi, kad viena iš didžiausių kapų puošybos klaidų – spalvų nesuderinamumas. „Neretai persistengiama ir kapuose prisodinama spalvos atžvilgiu nederančių augalų. Pastebiu, kad net pirkimo metu į saloną užsukę klientai svarsto pirkti ir ant vieno kapo sodinti visiškai skirtingas ir tarpusavyje nederančias kompozicijas, padaro „miksą“ visko, ką tik įmanoma ir kas tik gražu, – dalijasi patirtimi specialistė. – Tokiais atvejais stengiuosi patarti. Na, o perkančių vienu kartu daug gėlių, nevengiu paklausti, ar visos jos bus sodinamos vienoje vietoje?“. Moteris pažymi, kad norint gražaus ir estetiško vaizdo, svarbu atsižvelgti į spalvų sąryšį. Ypač tai galioja renkantis dirbtines gėles. Naudojant ryškių ir rėkiančių žiedų spalvas, svarbu siekti kuo didesnio natūralumo ir vientiso spalvinio sprendimo.
„Žalia – tai amžinos gyvybės spalva“
Šiandieninė kapų floristika pasižymi ir sudėtingesnių formų ieškojimais. Vis dažniau žmonės renkasi ne tik ovalios formos vainikus. „Labiausiai mėgstami yra pailgos formos vainikėliai. Ypač tokias kompozicijas renkasi tie, kurie ketina jas nešti ant platesnio ir didesnio kapo. Šis sprendimas puikus tiems, kurie vieną vainikėlį neša ant to kapo, kuriame ilsisi daugiau žmonių. Tokiu būdu, pailga gėlių kompozicija aprėpia kapą beveik per visą plotį“, – sako pašnekovė.
Vėlinių floristikoje populiariomis išlieka natūralioje gamtoje randamų medžiagų panaudojimas. Vainikėliai bei krepšeliai gaminami iš įvairių augalų šakų, vytelių, smilgų, pušų, kėnių ar sidabrinių eglės šakų, samanų, medžio plaušų, naudojami ruskuso lapai. „Iš tiesų, renkamasi viskas, kas yra žalia. Žalia – tai amžinos gyvybės spalva“, – šypsosi specialistė.
Natūralūs – net priedai
Floristė įsitikinusi, jog kompozicijose derėtų vengti ir papildomų nenatūralių priedų. „Rišant vainikus geriau naudoti natūralių medžiagų kaspinėlius. Žinoma, galima juos rišti ir ryškiaspalvėmis dirbtinėmis juostomis, tačiau reikėtų stengtis, kad kaspinėliai neužgožtų pačių žiedų, – apie kompozicijų papuošimus kalba specialistė. – Pastebiu, kad dabar žmonės prisibijo juodos spalvos juostų. Labiau imponuoja šviesios, o ne gedulo spalvos. Juodos spalvos juosteles galima naudoti kaip simbolišką akcentą. Labiausiai jie dera su baltos spalvos gėlėmis“.
Kūryba – vienas malonumas
Floristės gėlių salone išdėliotos kompozicijos kurtos pačios rankomis. J. Norbutienė sako, jog pagaminti Vėlinių vainikėlius ar krepšelius užtrunka skirtingai. „Laiko atžvilgiu didesnę kompoziciją įgyvendinti trunku apie valandą. Kurdama mažesnes sugaištu tik apie 20 ar 15 minučių“, – prisipažįsta floristė. Penktus metus Palangoje gėlėmis prekiaujanti moteris atvirauja, jog ne tik Vėlinės, bet ir bet kuri kita svarbesnė proga – įtemptas metas. „Pradedu galvoti, ko ir kiek prireiks. O jei dar tam tikrų medžiagų pritrūksta, iškyla įvairios kitos problemos“, – pažymi pašnekovė. Nepaisant to, J. Norbutienė su didžiausiu entuziazmu neslepia, kad dirbti su gėlėmis jai vienas malonumas.
Lyg batsiuvys be batų
„Vaikystėje visuomet mėgdavau įvairiomis progomis pati kurti gėlių kompozicijas. Kai dar nedirbau šio darbo ir nebuvau baigusi floristikos mokslo, krepšelių niekada nepirkdavau, o pasigamindavau savomis rankomis. O už sukurtus darbus sulaukdavau nemažai komplimentų iš artimųjų, pažįstamų“, – šypsosi moteris. J. Norbutienė prisipažįsta, jog kūryba ją žavėdavo visuomet. „Patinka krapštytis, kurti ir savomis rankomis sukurti ką nors originalaus, savito bei gražaus. Idėjų ir fantazijos netrūksta“, – sako moteris, kurianti ne tik gėlių kompozicijas, bet ir originalius atvirukus.
Floristė sako, kad įvairių švenčių metu, draugai ir artimieji visuomet tikisi sulaukti ko nors originalaus. „Tas ir yra baisiausia. Visuomet tenka galvoti apie tai, ar nieko nenuvilsiu“, – juokėsi pašnekovė. Tačiau, floritė atvirauja, jog pasigaminti sau ką nors išskirtinio paprasčiausiai nebespėja. „Esu kaip batsiuvys be batų. Mano puokštės dažniausia gimsta ekstremaliomis sąlygomis“, – juokiasi pokalbininkė.
***
Vėlinių puokštė už kelis eurus
• Reikės: 1 floristinės oazės, 1 metro celofano, 1 gumutės, rišamos siauros juostelės, pušų ar eglių šakelių, dirbtinių ar gyvų gėlių, mėlynių šakelių, džiovintų smilgų ar kitų sausuolių, sekatoriaus (įrankis, skirtas šakų genėjimui), guminių pirštinių.
• Eiga: floristinę oazę merkiame į didelį kiekį vandens, taip, kad oazė panirtų ir prisigertų pakankamai vandens. Tuomet ją dedame į celofaną, sutvirtiname gumute, perrišame siaura juostele. Apkerpame celofaną ir pradedame smaigyti pušų šakeles, pradedant nuo šonų. Kuomet susmeigiame visas pušų šakeles, metas įkišti gėles ir smulkesnes šakeles.
***
Keli patarimai tvarkant kapus
• Senose kapinėse dažniau būna senų, plačiomis šakomis medžių. Tokiose kapinėse viešpatauja dalinis ar visiškas pavėsis. Tokiems kapams reikia rinktis nebijančius pavėsio augalus, pvz.: žiemę, gebenę. Žiemė žemę nukloja lyg patalu, papuošdama mėlynais žiedais.
• Pavėsyje gali augti vaisgina, melsvės, daugiametės našlaitės, bergenijos, raktažolės. Krūmai – buksmedis, mahonija, ožekšnis.
• Kapus papuošti, įrėminti geriau tinka žemi augalai. Krašte ar viduryje galima parinkti vieną ar kelis didesnius, vasarą žydinčius.
• Naujesnės kapinės dažniausiai būna šviesios, apšviestos saulės. Šalia jų retai pasitaiko koks medelis. Tokiose vietose kapams apsodinti reikia rinktis augalus, galinčius pakęsti tiesioginius saulės spindulius ir vandens trūkumą. Tinka perkūnropės, cimbaliarijos, čiobreliai, šliaužiantys šilokai, ylalapiai flioksai, vilnotoji notra.
• Kapinės dažnai įrengiamos nederlinguose plotuose, tad norint, kad pasodinti augaliukai gražiai augtų, reikia paruošti jiems vietą.
• Jei nesodinsime gėlių visame plote, galima žemę gerinti tik sodinamiems augaliukams. Jei tai smėlis, tarp augalų užteks užpilti 10 cm sluoksnį, kad nesiskirtų savo spalva. Nėra vaizdo, kai žemė marguoja – pakanka gėlių margumo.
• Kapuose reikia pasirinkti augalus, kurie neprimintų darželių, čia turi vyrauti ramybė, ne margumynas. Nereikia sodinti tokių augalų, kurie suaugę užgoš visą kapavietę.
• Dailiai gali atrodyti žema gyvatvorė iš žemų ar vidutinio aukščio augalų, tokių, kaip karpatiniai katilėliai, puikieji auskarėliai, kvapioji našlaitė (žydi baltais žiedais), žalialapis ar margalapis vaistutis, pilnavidurė saulutė, šliaužianti šilingė, raktažolė, notrelė, žaliasis ir pilkasis eraičinas, uolaskėlė.
